fbpx

Metas proveržiui!

 

Mano Lietuvos vizija: savo likimą sprendžia piliečiai, o ne valdžios biurokratai

 

Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį pažymėjusi Lietuva verčia naują istorijos puslapį, į kurį netrukus įrašysime ne tik šalies prezidento vardą, bet ir pasirinksime savo Valstybės tolimesnį kelią. Aš, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, nenoriu, kad naujame mūsų Valstybės istorijos lape vietoj žodžio „demokratinė“ būtų įrašyta „autokratinė“.

 

Aš – naujos kartos politikas, turiu naujos Lietuvos viziją ir esu pasirengęs aktyviai veikti siekiant vieno tikslo – geresnės mūsų šalies ir jos piliečių ateities. Esu už ryžtingą evoliuciją, bet ne revoliuciją. Esu įsitikinęs, kad valstybei naudingi sprendimai gali gimti einant tik demokratiškų diskusijų, diplomatinio dialogo ir kompromisų keliu. Mano Lietuvos vizija – tai solidari, klestinti valstybė, kurios likimą sprendžia jos piliečiai, o ne valdžios biurokratai.

 

Stipri šeima – stipri Lietuva

 

Aš esu už tradicinę šeimą – valstybės pagrindą ir jos teisę auginti vaikus be baimės ir valstybės teroro, kurį įteisina neoliberali vaiko teisių politika – kviečianti kovoti prieš smurtą smurtu. Svarbiausias valstybės tikslas – padėti šeimoms auginti vaikus ir iš tiesų ginti vaikų teises, o ne traumuoti ir žlugdyti šeimų gyvenimus.

 

Aš esu už žmonių teisę į privatų gyvenimą. Valstybė turi ne mokyti, kaip reikia gyventi, o turi teikti savo piliečiams kokybiškas paslaugas ir užtikrinti jų prigimtines teises, kurias garantuoja Lietuvos Konstitucija.

 

Daugiau Europos Lietuvoje, o Europoje – Lietuvos

Aš esu už aktyvią Europos Sąjungos politiką, kuri atvertų daugiau galimybių mūsų piliečiams, verslui ir organizacijoms. Negalime būti vien tik direktyvų perkėlimo čempionai. Turime pagaliau suvokti, kurie Europos lygmenyje vykstantys procesai yra iš tiesų naudingi Lietuvai. Esu už tai, kad Europoje būtų daugiau Lietuvos, o Lietuvoje – daugiau Europos gerosios patirties praktikos pavyzdžių.

 

Esu už geopolitinių tiltų tiesimo užsienio politiką ir už gerus santykius su kaimynais. Tai turi tapti Lietuvos užsienio politikos pamatu. Lietuvai geografija lėmė būti geopolitiniu tiltu tarp Vakarų krikščioniškosios ir Rytų ortodoksiškos civilizacijų, tarp skirtingų regionų, todėl  turime išnaudoti šį potencialą, paversti jį šalies gerovės, konkurencingumo, tarpusavio supratimo ir taikos pamatu. Tolimesnę Lietuvos užsienio politiką siūlau vystyti per tvirtus dvišalius santykius, stiprinant mūsų valstybę. Geri santykiai su kaimynais: Lenkija, Latvija, Estija bei su visomis Višegrado grupės šalimis, taip pat su Danija, Suomija, Ukraina ir Gruzija yra ypatingos svarbos. Privalome išnaudoti Lietuvos buvimą viename iš konkurencingiausių pasaulyje – Baltijos jūros šalių regione.

 

Dviguba pilietybė ar lietuvio pasas – tai mūsų, kaip mažos tautos galimi žingsniai į telkimąsi, vienijimą ir tapimą stipriais. Būtina palaikyti ryšius su Lietuvių užsienio bendruomenėmis, su visais, kurie dėl tam tikrų priežasčių išvyko, paliko savo namus, tačiau myli Lietuvą. Bet kokias abejones dėl tokios krypties tikslingumo turėtų išsklaidyti istorinė patirtis – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės stiprybė buvo jos tolerancijoje, gebėjime įtraukti skirtingos kilmės piliečius bendro tikslo siekimui. Tokios vienybės dėka laimėjome Žalgirio mūšį, kuriame lietuviai, lenkai, ukrainiečiai, rusai, baltarusiai liejo kraują už Laisvę kartu. Tokios vienybės reikia ir dabartinei Lietuvai. Užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai, jų žinios, noras palaikyti ryšius su gimtine yra didžiulis potencialias, kurį turime išnaudoti geresnės mūsų šalies ateities kūrimui.

 

Esu už žalią Lietuvą, kurioje ekonomikos augimas neatsiejamas su aplinkos išsaugojimu. Šalies energetikos pagrindu turėtų tapti – atsinaujinančių išteklių energetika. Tikiu, kad Lietuva gali tapti žaliosios Europos lydere, besididžiuojančia tyriausiu vandeniu, švariausiu oru ir išsaugojusia savo miškus, sengirias bei parkus ateities kartoms. Šimtametės girios, sekant Japonijos pavyzdžiu, Lietuvai daug daugiau naudos atneš turizmo ir žmonių sveikatinimo srityse.

 

Pretenduodamas tapti kandidatu Lietuvos Prezidento rinkimuose, sau esu davęs esminį pažadą. Tokį patį, kokį daviau tapdamas LR Seimo nariu – vykdyti pažadus rinkėjams, kurie balsavo už esmines permainas Lietuvoje. Tik demokratija yra laisvos valstybės pagrindas, leidžiantis apsaugoti ir apginti nacionalines vertybes, interesus, saugumą ir gerovę dabartiniame pasaulyje.

 

Metas proveržiui!

Mano Lietuvos vizija: savo likimą sprendžia piliečiai, o ne valdžios biurokratai

Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį pažymėjusi Lietuva verčia naują istorijos puslapį, į kurį netrukus įrašysime ne tik šalies prezidento vardą, bet ir pasirinksime savo Valstybės tolimesnį kelią. Aš, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, nenoriu, kad naujame mūsų Valstybės istorijos lape vietoj žodžio „demokratinė“ būtų įrašyta „autokratinė“.

Aš – naujos kartos politikas, turiu naujos Lietuvos viziją ir esu pasirengęs aktyviai veikti siekiant vieno tikslo – geresnės mūsų šalies ir jos piliečių ateities. Esu už ryžtingą evoliuciją, bet ne revoliuciją. Esu įsitikinęs, kad valstybei naudingi sprendimai gali gimti einant tik demokratiškų diskusijų, diplomatinio dialogo ir kompromisų keliu. Mano Lietuvos vizija – tai solidari, klestinti valstybė, kurios likimą sprendžia jos piliečiai, o ne valdžios biurokratai.

Stipri šeima – stipri Lietuva

Aš esu už tradicinę šeimą – valstybės pagrindą ir jos teisę auginti vaikus be baimės ir valstybės teroro, kurį įteisina neoliberali vaiko teisių politika – kviečianti kovoti prieš smurtą smurtu. Svarbiausias valstybės tikslas – padėti šeimoms auginti vaikus ir iš tiesų ginti vaikų teises, o ne traumuoti ir žlugdyti šeimų gyvenimus.

Aš esu už žmonių teisę į privatų gyvenimą. Valstybė turi ne mokyti, kaip reikia gyventi, o turi teikti savo piliečiams kokybiškas paslaugas ir užtikrinti jų prigimtines teises, kurias garantuoja Lietuvos Konstitucija.

Daugiau Europos Lietuvoje, o Europoje – Lietuvos

Aš esu už aktyvią Europos Sąjungos politiką, kuri atvertų daugiau galimybių mūsų piliečiams, verslui ir organizacijoms. Negalime būti vien tik direktyvų perkėlimo čempionai. Turime pagaliau suvokti, kurie Europos lygmenyje vykstantys procesai yra iš tiesų naudingi Lietuvai. Esu už tai, kad Europoje būtų daugiau Lietuvos, o Lietuvoje – daugiau Europos gerosios patirties praktikos pavyzdžių.

Esu už geopolitinių tiltų tiesimo užsienio politiką ir už gerus santykius su kaimynais. Tai turi tapti Lietuvos užsienio politikos pamatu. Lietuvai geografija lėmė būti geopolitiniu tiltu tarp Vakarų krikščioniškosios ir Rytų ortodoksiškos civilizacijų, tarp skirtingų regionų, todėl  turime išnaudoti šį potencialą, paversti jį šalies gerovės, konkurencingumo, tarpusavio supratimo ir taikos pamatu. Tolimesnę Lietuvos užsienio politiką siūlau vystyti per tvirtus dvišalius santykius, stiprinant mūsų valstybę. Geri santykiai su kaimynais: Lenkija, Latvija, Estija bei su visomis Višegrado grupės šalimis, taip pat su Danija, Suomija, Ukraina ir Gruzija yra ypatingos svarbos. Privalome išnaudoti Lietuvos buvimą viename iš konkurencingiausių pasaulyje – Baltijos jūros šalių regione.

Dviguba pilietybė ar lietuvio pasas – tai mūsų, kaip mažos tautos galimi žingsniai į telkimąsi, vienijimą ir tapimą stipriais. Būtina palaikyti ryšius su Lietuvių užsienio bendruomenėmis, su visais, kurie dėl tam tikrų priežasčių išvyko, paliko savo namus, tačiau myli Lietuvą. Bet kokias abejones dėl tokios krypties tikslingumo turėtų išsklaidyti istorinė patirtis – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės stiprybė buvo jos tolerancijoje, gebėjime įtraukti skirtingos kilmės piliečius bendro tikslo siekimui. Tokios vienybės dėka laimėjome Žalgirio mūšį, kuriame lietuviai, lenkai, ukrainiečiai, rusai, baltarusiai liejo kraują už Laisvę kartu. Tokios vienybės reikia ir dabartinei Lietuvai. Užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai, jų žinios, noras palaikyti ryšius su gimtine yra didžiulis potencialias, kurį turime išnaudoti geresnės mūsų šalies ateities kūrimui.

Esu už žalią Lietuvą, kurioje ekonomikos augimas neatsiejamas su aplinkos išsaugojimu. Šalies energetikos pagrindu turėtų tapti – atsinaujinančių išteklių energetika. Tikiu, kad Lietuva gali tapti žaliosios Europos lydere, besididžiuojančia tyriausiu vandeniu, švariausiu oru ir išsaugojusia savo miškus, sengirias bei parkus ateities kartoms. Šimtametės girios, sekant Japonijos pavyzdžiu, Lietuvai daug daugiau naudos atneš turizmo ir žmonių sveikatinimo srityse.

Pretenduodamas tapti kandidatu Lietuvos Prezidento rinkimuose, sau esu davęs esminį pažadą. Tokį patį, kokį daviau tapdamas LR Seimo nariu – vykdyti pažadus rinkėjams, kurie balsavo už esmines permainas Lietuvoje. Tik demokratija yra laisvos valstybės pagrindas, leidžiantis apsaugoti ir apginti nacionalines vertybes, interesus, saugumą ir gerovę dabartiniame pasaulyje.